Muzikos skyrius

Muzikos mokomieji dalykai

  • Fortepijonas (ansamblinis muzikavimas, kamerinis ansamblis, koncertmeisteris)
  • Styginiai instrumentai (smuikas, altas, violončelė, kontrabosas, klasikinė gitara, džiazinė gitara, smuikininkų ansamblis, styginių instrumentų orkestras)
  • Pučiamieji instrumentai (fleita, klarnetas, obojus, saksofonas, fagotas, trimitas, valtorna, trombonas, tūba)
  • Mušamieji instrumentai 
  • Chorinis dirigavimas (balso ugdymas, ansamblinis muzikavimas, dirigavimas, choras)
  • Vargonai
  • Muzikos teorija (solfedžio, muzikos teorija, harmonija, muzikos istorija, muzikos kūrinių analizė, kompozicija)

Chorinis dirigavimas

Chorinio dirigavimo meno mokiniai pradeda mokytis nuo 7 klasės. Užsiėmimų metu jie susipažįsta su dirigavimo pagrindais – technika, ritmo pojūčiu, partitūros skaitymu, muzikinės interpretacijos principais. Ugdomas mokinių meninis skonis, muzikinė klausa, lyderystės ir darbo su kolektyvu įgūdžiai.

Praktinės patirties mokiniai įgyja diriguodami gimnazijos chorams. Aktyviausieji dalyvauja miesto, respublikiniuose ir tarptautiniuose jaunųjų dirigentų konkursuose, kuriuose pelno prizines vietas.

Pirmąsias dainavimo pamokas mokiniai gauna 1–4 klasių chorų repeticijose. Jų nedrąsius balsus ugdo profesionalūs mokytojai. Pradinių klasių chorai aktyviai dalyvauja gimnazijos ir miesto koncertuose, festivaliuose, moksleivių dainų šventėse.

5–12 klasių mokiniai dainuoja Jaunių chore. 1997–2021 m. jam vadovavo Zita Kariniauskienė, o nuo 2021 m. chorui vadovauja Erlanda Tverijonienė. Chormeisteriai – Audra Daukšė, Kristina Ruzveltienė ir Ramūnas Baršauskas, koncertmeisteriai – Aušra Valentienė ir Saulius Šiaučiulis. Nuo 2025–2026 mokslo metų, prie choro prisijungus vaikinams, kolektyvas tapo mišrus.

Choras yra aštuonių tarptautinių konkursų laureatas. Jis aktyviai koncertuoja gimnazijoje, Klaipėdoje, visoje Lietuvoje ir užsienyje. Kolektyvas yra koncertavęs Čekijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir Estijoje, parengęs prestižines programas su žymiais šalies atlikėjais bei kolektyvais. Choras parengė ir tris kartus atliko Eduardo Balsio oratoriją „Nelieskite mėlyno gaublio“ kartu su Nacionalinio simfoninio orkestro mušamųjų grupe (dirigentai M. Pitrėnas, D. Pavilionis, M. Barkauskas), taip pat A. Vivaldi „Gloria“, M. K. Čiurlionio „De profundis“, D. B. Pergolesi „Stabat Mater“ (dirigavo S. Sondeckis).

2000 metais chorui suteikta nominacija „Aukso paukštė“. Kolektyvas yra įrašęs dvi audiokasetes ir keturias kompaktines plokšteles, nuolat dalyvauja Vakarų Lietuvos krašto, Lietuvos moksleivių ir suaugusiųjų dainų šventėse.

Fortepijono skyrius

Gimnazijoje fortepijono grojimo nuo pirmos klasės mokosi visi muzikos skyriaus mokiniai. Fortepijono skyrius jau daugelį metų yra viena ryškiausių gimnazijos muzikinių krypčių, nuolat garsinanti mokyklos ir Klaipėdos miesto vardą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jaunieji pianistai pelno tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatų bei diplomantų titulus, liudijančius aukštą meninį lygį ir kryptingą ugdymą.

Konkursų geografija itin plati – mūsų mokiniai sėkmingai pasirodė ne tik Lietuvos scenose, bet ir Danijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Kosta Rikoje, Turkijoje, Ispanijoje bei Latvijoje. Ne mažiau reikšmingi ir laimėjimai prestižiniuose Lietuvos konkursuose: B. Dvariono, F. Šopeno ir J. S. Bacho, „Musica brillante“ Vilniuje, „Gradus ad Parnassum“, „Olimpo musicale“, „Kaunas Sonorum“ Kaune, A. Dvarionaitės vardo – Visagine, „Muzika be sienų“ Druskininkuose, „XXI a. menas“, „Muzikos atlikimas ir pedagogika“, „Baltijos perlai“, „Renaissance“, „Muzikuojantys berniukai“, „Impresijos“ Klaipėdoje.

Fortepijono skyriaus mokiniai aktyviai dalyvauja įvairiuose festivaliuose – Europos menų festivalyje, Mykolo Kleopo Oginskio festivalyje, respublikinėse ir tarptautinėse muzikos šventėse, meistriškumo kursuose. Jau daugelį metų mūsų gimnazijoje organizuojamas fortepijoninės muzikos festivalis „Šokančios rankos”. Jaunieji pianistai taip pat koncertuoja su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu bei Klaipėdos kameriniu orkestrais, kaupdami vertingą sceninę patirtį ir ugdydami profesionalaus muzikavimo įgūdžius.

Muzikos teorijos skyrius

Muzikos teorijos skyrius nuo pat mokyklos gyvavimo pradžios buvo neatsiejama jos ugdymo sistemos dalis. Skyrius augo ir keitėsi kartu su mokykla, prisitaikydamas prie ugdymo poreikių ir nuosekliai formuodamas akademines muzikos pažinimo tradicijas. Jo veikla ženkliai prisidėjo prie mokyklos, kaip visapusišką muzikinį išsilavinimą suteikiančios institucijos, tapatybės kūrimo.

Skirtingais laikotarpiais skyriuje dirbo aukštos kvalifikacijos pedagogai, muzikologai ir kūrėjai, palikę ryškų pėdsaką mokyklos istorijoje. Čia pedagoginį darbą dirbo mokytoja ekspertė, vadovėlių autorė Donata Ūsaitė, mokytoja metodininkė Marija Stanevičiutė, muzikologės Danutė Petrauskaitė, Zita Jakštienė ir Idalija Šemetaitė, kompozitoriai Loreta Narvilaitė ir Antanas Budriūnas, taip pat ilgametės mokytojos Elita Žulpienė ir Rūta Nemunienė. Jų profesionalumas ir veikla padėjo suformuoti tvirtus muzikos teorijos mokymo pagrindus bei ugdymo tęstinumą.

Muzikos teorijos dalykų mokiniai pradeda mokytis nuo pirmos klasės. Pradiniame etape pagrindinis dėmesys skiriamas solfedžio, muzikinės klausos lavinimui, ritmo pojūčiui ir muzikos kalbos pradmenims. Vėlesniais mokymosi metais ugdymo turinys nuosekliai plečiamas – mokiniai studijuoja muzikos istoriją, harmoniją, muzikos formų bei kūrinių analizę. Šie dalykai sudaro intelektualų pagrindą gilesniam muzikos suvokimui ir sąmoningam atlikimui.

Svarbią vietą skyriaus veikloje užima renginiai ir projektai, tapę mokyklos tradicijų dalimi. Ilgametis solfedžio konkursas „Jo didenybė Diktantas“ bei projektas „Muzikinis reveransas“, skirtas reikšmingoms muzikos kultūros datoms ir asmenybėms, atspindi kryptingą skyriaus siekį ugdyti mokinių muzikinį raštingumą ir kultūrinį sąmoningumą. Šios veiklos dažnai įgyvendinamos bendradarbiaujant su kitais mokyklos skyriais, ypač fortepijono skyriumi.

Mokiniai aktyviai dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose, konkursuose, olimpiadose bei seminaruose, taip garsindami mokyklos vardą ir stiprindami jos akademinį autoritetą.

Reikšmingas etapas skyriaus istorijoje – 1997–1998 mokslo metai, kai gimnazijoje buvo įteisinta muzikos teorijos specialybė. Nuo tada gabūs ir motyvuoti mokiniai turi galimybę kryptingai gilinti teorines žinias, dalyvauti konferencijose bei muzikinio tyrimo projektuose kartu su savo mokytojais. Tai tapo svarbia prielaida jaunosios muzikologų kartos ugdymui ir mokyklos, kaip aukšto lygio muzikinio ugdymo institucijos, stiprėjimui.

Styginių instrumentų skyrius

Styginių instrumentų skyrius – reikšminga ir dinamiška gimnazijos muzikinio ugdymo dalis, kurioje muzikinis kelias prasideda jau nuo pirmos klasės. Čia mokiniai mokosi groti smuiku, altu, violončele, kontrabosu, taip pat turi galimybę ugdyti muzikinį mąstymą ir techniką klasikinės gitaros klasėje.

Profesionalių mokytojų ugdomi mokiniai aktyviai dalyvauja festivaliuose: „Gasparo da Salo“ Italijoje, „Druskininkų vasara“, Mykolo Oginskio bei „Rudens akvarelė M. K. Čiurlioniui“ Plungėje ir Rietave, „Violino, viola, violoncello“ Lietuvoje ir užsienyje. Jaunieji smuikininkai taip pat nuolat tobulinasi tarptautiniuose meistriškumo kursuose „Druskininkų vasara“, „Gintarinė svetainė“ Palangoje, Z. Bron Šiauliuose ir kituose.

Respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose: „Gradus ad Parnassum“, „Olimpo musicale“, „Kaunas Sonorum“, Sauliaus Sondeckio vardo konkursas Šiauliuose, Augusto Dambrovskio vardo konkursas Rygoje, B. Dvariono ir R. Katiliaus konkursai Vilniuje, K. Ivaškevičiaus Kaune, „XXI a. menas“ Klaipėdoje, A. Glazunovo Paryžiuje ir Stokholme, „Gianluca Campochiaro“ Italijoje, kur mokiniai pelno laureatų ar diplomantų vardus.

Stygininkai yra groję su V. Čepinskio „Klaipėda Camerata“, Mažosios Lietuvos, Kauno simfoniniais, Klaipėdos kameriniu, Didžiuoju tarptautiniu jaunimo, Lietuvos–Štirijos (Vokietija) jaunimo simfoniniu, Tverės simfoniniu, M. Oginskio festivalio simfoniniu bei „Violino, viola, violoncello“ kameriniu orkestrais.

Aktyvia koncertine veikla pasižymi 5–6 ir 7–8 klasių smuikininkų ansambliai, kasmet dalyvaujantys festivalyje „Rudens akvarelė M. K. Čiurlioniui“ Plungėje ir atstovaujantys gimnazijai koncertuose bei renginiuose.

Svarbią vietą skyriaus veikloje užima žymių pedagogų meistriškumo kursai, edukaciniai projektai, kuriuose tobulinamos mokinių ir mokytojų žinios, mokiniai dažnai dalyvauja įvairiuose edukaciniuose projektuose. Ilgamete tradicija yra tapęs kasmet organizuojamas Vakarų Lietuvos lietuviškos muzikos festivalis „Rūta žalioji“, reikšmingai prisidedantis prie jaunųjų muzikantų meninio augimo ir lietuviškos muzikos sklaidos.

Styginių instrumentų orkestras

Gimnazijos styginių instrumentų orkestro užuomazga buvo 2000 m., kai mokytojas Gilvydas Bendoraitis sujungė smuikininkų ansamblį, violončeles ir altus.

Kolektyvo gyvavimo laikotarpiu įvyko daug įdomių pasirodymų. Kolektyvas koncertavo kartu su J. Gruodžio konservatorijos styginių orkestru Klaipėdoje, Plungėje ir Kaune, dalyvavo tarptautiniame projekte „Jaunimas už vieningą Europą" Lenkijoje. Tarptautiniam festivaliui „Skambanti banga" parengė ir atliko A. Vivaldžio koncertų smuikui ir styginių orkestrui ciklą „Metų laikai", kartu su Kauno mišriu choru „Kamertonas" (vad. K. Jakeliūnas) V. A. Mocarto „Karūnavimo mišias". Orkestras jau daug metų yra tarptautinio M. K. Oginskio festivalio Plungėje dalyvis. Su juo kolektyvas parengė naujas programas kartu su choru „Gintarėlis" (vad. J. Kubilius), Kretingos meno mokyklos smuikininkais, Kretingos kultūros centro mišriu choru, koncertavo Klaipėdos mieste, Kretingoje, Nevarėnuose (Telšių raj.), Nidoje, Vilniuje, Saue (Estija), Hiutenfelde, Manhaime (Vokietija). 2015 - 2017 m., kartu su S. Šimkaus konservatorija, buvo įkurtas Jaunimo simfoninis orkestras, kuris  surengė ne vieną koncertą Klaipėdoje, dalyvavo tarptautiniame M. K. Oginskio festivalyje Plungėje.

Orkestro vadovai:

2001–2008 m.  – Saulutė Domarkienė.

2008–2018 m. – Tomas Ambrozaitis.

 2018–2025 – Aidas Strimaitis.

Nuo 2026 m. vadovauja Gintaras Stebuliauskas.

Pučiamieji, mušamieji instrumentai

Pučiamaisiais instrumentais mokiniai pradeda mokytis groti nuo 1 kl. Pirmiausiai jie groja išilginėmis fleitomis. Nuo 5 klasės, išskyrus atvejus, kai individualios fizinės vaiko savybės leidžia tai padaryti anksčiau, mokiniai renkasi klarnetą, trimitą, valtorną, skersinę fleitą, obojų, saksofoną, tromboną. Vyresnieji gali rinktis fagotą, tūbą.

Mokiniai buriasi į nedidelius ansamblius ir noriai koncertuoja bei dalyvauja konkursuose, festivaliuose. Nuo 2025 m. įkurtas pučiamųjų instrumentų orkestras, kurio vadovas Zenonas Šimkus.
Kiekvienais metais rengiami klasės koncertai, viso skyriaus kalėdinis koncertas  ,,Pūtikų Kalėdos“, kuris jau tapo tradicija. Organizuojami edukaciniai koncertai - pamokos darželiuose, supažindinant su pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais.

Ypač reikšmingi buvo „Jaunųjų talentų" koncertai su Mažosios Lietuvos simfoniniu orkestru.

Šio skyriaus aktyviausi mokiniai yra įvairių respublikinių ir tarptautinių konkursų bei festivalių dalyviai ir laureatai: „Berlingske Tidende" Danijoje, K. Štralo, E. Medinio, J. Jurjana Latvijoje, ,,Olimpo Musicale", respublikinio Juozo Pakalnio jaunųjų atlikėjų Kaune. Mokiniai aktyviai dalyvauja konkursuose, festivaliuose ir nuotoliniu būdu: ,,Muzika@”, ,,Giovani virtuosi“, ,,Wings of music“. Nuo 2026 m. startuoja pučiamųjų instrumentų festivalis ,,Pučiam jūrai“, kuris sukvies Vakarų Lietuvos regiono atlikėjus, grojančius pučiamaisiais instrumentais ir taps tęstiniu.  

Nuo 1993 m. atsirado mušamųjų instrumentų specialybė. Mušamųjų instrumentų galima pradėti mokytis nuo 1 klasės arba vėliau. Pirmasis mokinys buvo Julius Žilinskas. Vėliau jis Kanzaso universitete (JAV) įgijo daktaro laipsnį, dabar gyvena ir dirba Japonijoje.

Mušamųjų klasėje mokiniai groja melodiniais ir ritminiais perkusijos instrumentais: marimba, vibrafonu, būgneliu, timpanais, būgnų komplektu... Yra ansamblio klasė, kurioje perkusininkai susiburia muzikuoti drauge.

Mokiniai sėkmingai dalyvavo tarptautiniame būgnų ir perkusijos festivalyje Ukmergėje, respublikiniuose Juozo Pakalnio, „Gintarinė Mūza“, „Ritmas kitaip“, „Būgnų muzika“ konkursuose, tarptautiniuose konkursuose Alytuje bei Utenoje ir tapo prizinių vietų nugalėtojais. Nuo 2022 m. kas antri metai vyksta respublikinis Prano Dovydaičio vardo perkusininkų konkursas, kurio idėjos autorė – Ingrida Kurienė. Jame dalyvauja mokiniai iš visos Lietuvos.